BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Vietų nėra, bet viską įmanoma pakeisti!

Vietų nėra. „New York“ klubas sausakimšas – visi staliukai užimti, tiesiog lipte aplipę žmonių. Netrukus čia prasidės spektaklis „Vietų nėra“. Scenoje tarp daugybės telefono aparatų sukasi vienas aktorius (Eimutis Kvoščiauskas), vaidinantis restorano darbuotoją, atsakinėjantį į skambučius. Perdėjęs telefono ragelį prie kitos ausies jis akimirksniu persikūnija į kitą asmenį – klientą, esantį kitame telefono gale. Telefonai skamba vienas paskui kitą, ir visiems reikia atsakyti. Negali nesižavėti, kaip vienam aktoriui pavyksta suvaidinti daugiau nei 30 skirtingų personažų (ir vyrų, ir moterų). Stebėtina, kaip jis prisimena, kuris personažas iš kurio telefono skambino, o kuris dar laukia skambučio, atidėto minutėlei. Sunku net pagalvoti, kaip įmanoma prisiminti kiekvieno sukurto kliento charakterį ir balsą (aktorius nuolat jį keičia) ir jų nesupainioti.

Tiesa, kai kurie klientai atrodo dirbtinoki, pernelyg suvaidinti, tačiau būtent tokie jų charakteriai geriau išskiria juos iš kitų ir padeda prisiminti žiūrovams, vos išgirdus pora žodžių. Žiūrovus prajuokina sukurti klientų tipažai (gėjus, sena nepatenkinta ponia, užsieniečiai, žargonu kalbantis draugas ir kt.) ir jų balso modifikacijos, taip pat juokingai tragiškos situacijos, į kurias patenka restorano darbuotojas.

Spektaklis padalintas į dvi dalis. Pirmojoje nieko reikšminga neįvyksta, tiesiog stebi eilinę restorano darbuotojo Semo darbo dieną. Galvoji, kada gi jam trūks kantrybė nuo tokios darbo apkrovos, ir jis viską metęs išeis. Jis iš tiesų išeina, bet trumpam. Antrojoje dalyje viskas dar labiau suintensyvėja, nors atrodė, kad blogiau būti nebegali. Būtent tokia ekstremali situacija Semui suteikia pasitikėjimo savimi ir jam pradeda sektis.

Posakis „vietų nėra“ nusako ne tik padėtį restorane, bet ir apskritai požiūrį į gyvenimą, tarsi reikštų – „nieko neįmanoma pakeisti“. Vis dėlto visada egzistuoja išeitis. Kai prireikia, atsiranda ir laisva vieta. Tereikia pasitikėti savimi.

Daugybę vaidmenų spektaklyje atlieka ne tik pats aktorius Eimutis, bet ir jo vaidinamas pagrindinis personažas Semas – jis priverstas kilnoti telefonų skambučius, valyti WC, dainuoti klientams. Galiausiai, jis laukia pagrindinio savo vaidmens – nori būti aktoriumi.

Spektaklio pabaigoje Semas uždainuoja „What a wonderful world“ ir nusileidžia į salę. Tuomet staiga pasijunti, kad visą laiką buvai spektaklio dalyvis – tarsi vaidinai lankytoją, kuris sėdėjo restorane, kol Semas visai netoliese, kitoje patalpoje, atsakinėjo į skambučius. Iš tiesų būtų įdomu tokiame spektaklyje tarp žiūrovų įterpti ir aktorių-restorano lankytojų, kurie sėdėtų visai šalia už staliukų ir staiga pradėtų vaidinti. Taip žiūrovai būtų dar labiau įtraukti į spektaklio veiksmą.

Rekomenduoju:
- Norintiems atsipūsti nuo kasdienybės ir smagiai pasijuokti.
- Mėgstantiems monospektaklius.
- Manantiems, kad Jūsų darbas ir gyvenimas pats sunkiausias.

Mano vertinimas balais: 8/10

Savo recenzijas skelbiu:

Patiko (0)

Rodyk draugams

Rašyk komentarą